- prataras
- prãtaras sm. (1) 1. sprendimas, nutarimas: Bus prãtaras, kad tylėjęs pratars tėvas duoti atrėdą, arba dalį, vaikui savo J. 2. lingv. artikuliacinės bazės padėtis prieš tariant pradinį žodžio balsį: Skiriame kelis pratarus rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.